Namai – pirminė evangelizacijos vieta

   Jėzus mums įsakė „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją“ (Mk 16,15), taigi daug kas ir veržiasi dalyvauti evangelizacijose ir kitokioje pastoracinėje veikloje. Labai šaunu jei skelbiame Evangeliją įvairiose vietose, įvairiems žmonėms, labai šaunu, kad vykstame į misijas, kad siekiame kuo daugiau žmonių atvesti prie Jėzaus. Deja, gana dažnai iškyla visiškai nenumatyta problema, mes pamirštame skelbti Gerąją Naujieną savo aplinkoje, draugų ir šeimos rate. Taip, mes visus draugus ir šeimos narius „užknisame“ su kalbėjimu apie Jėzų ir Šventąjį Raštą, tačiau pamirštame, kad Evangelijos skelbimas yra ne tik kalbėjimas, bet ir liudijimas savo darbais ir gyvenimu. Kokia skelbimo prasmė jei tu draugams ar savo šeimos nariams vis kalbi apie Jėzų, deklaruoji aukščiausias vertybes, o tavo darbai vis pjaunasi su tavo skelbiamomis tiesomis? Jei tu kalbi apie meilę savo artimui, bet vis pykstiesi su savo broliu, sese ar tėvais, jei tu kalbi apie rūpinimąsi vargšams, bet net mamai ar žmonai paprašius suplauti indus sakai, kad tingi, arba ieškai kitokio būdo kaip išsisukti nuo pasirūpinimo savo artimiausiais žmonėmis, kaip tada yra su tuo Evaneglijos skelbimu? Taip, yra labai sunku būti pranašu savo namuose. Sunku ypač tada, kai tavo tikėjimas tėra socialinė povyza ir asmeniniame gyvenime tu su Dievu nelabai draugauji. Tavo elgesys su artimaisiais gali būti pats pagrindinis rodiklis ar tu esi pasiruošęs skelbti Evangeliją svetur. Jei matai kad nekenti savo šeimos narių ir su jais pykstiesi dėl niekniekių, gal tada vertėtų rimtai pasvarstyti ar esi pasiruošęs skelbti Jėzaus meilę visam pasauliui. Nes gražiai apie Jėzų pašnekėti gali kiekvienas, tačiau liudyti savo gyvenimu sugeba toli gražu ne visi. Galų gale ir popiežius Paulius VI, apaštališkame paraginime dėl evangelizacijos šiuolaikiniame pasaulyje, liudijimą savo gyvenimu išskyrė kaip pirmutinę evangelizavimo formą: „pirmutinis evangelizacijos būdas – liudyti autentišku krikščionišku gyvenimu, atsidavus Dievui bendrystėje, kurios niekas negali sugriauti, ir su beribiu užsidegimu aukojantis artimui (Evangelii Nuntiandi 41). Taigi liudykime ir skelbkime Evangeliją ne tik svetur, bet ir savo namuose, savo artimiesiems. Taip auginsime ne tik savo artimuosius, bet ir save pačius, nes tai padės mokytis vengti apsimetinėjimo ir augti meilėje. Tebus mums Evangelijos skelbimas savo aplinkoje puikia mokykla, didesniam skelbimui svetur.

Komentarai