Jėzus mums įsakė „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite
Evangeliją“ (Mk 16,15), taigi daug kas ir veržiasi dalyvauti evangelizacijose
ir kitokioje pastoracinėje veikloje. Labai šaunu jei skelbiame Evangeliją
įvairiose vietose, įvairiems žmonėms, labai šaunu, kad vykstame į misijas, kad
siekiame kuo daugiau žmonių atvesti prie Jėzaus. Deja, gana dažnai iškyla
visiškai nenumatyta problema, mes pamirštame skelbti Gerąją Naujieną savo
aplinkoje, draugų ir šeimos rate. Taip, mes visus draugus ir šeimos narius „užknisame“
su kalbėjimu apie Jėzų ir Šventąjį Raštą, tačiau pamirštame, kad Evangelijos
skelbimas yra ne tik kalbėjimas, bet ir liudijimas savo darbais ir gyvenimu.
Kokia skelbimo prasmė jei tu draugams ar savo šeimos nariams vis kalbi apie
Jėzų, deklaruoji aukščiausias vertybes, o tavo darbai vis pjaunasi su tavo skelbiamomis
tiesomis? Jei tu kalbi apie meilę savo artimui, bet vis pykstiesi su savo
broliu, sese ar tėvais, jei tu kalbi apie rūpinimąsi vargšams, bet net mamai ar
žmonai paprašius suplauti indus sakai, kad tingi, arba ieškai kitokio būdo kaip
išsisukti nuo pasirūpinimo savo artimiausiais žmonėmis, kaip tada yra su tuo
Evaneglijos skelbimu? Taip, yra labai sunku būti pranašu savo namuose. Sunku
ypač tada, kai tavo tikėjimas tėra socialinė povyza ir asmeniniame gyvenime tu su
Dievu nelabai draugauji. Tavo elgesys su artimaisiais gali būti pats
pagrindinis rodiklis ar tu esi pasiruošęs skelbti Evangeliją svetur. Jei matai
kad nekenti savo šeimos narių ir su jais pykstiesi dėl niekniekių, gal tada
vertėtų rimtai pasvarstyti ar esi pasiruošęs skelbti Jėzaus meilę visam
pasauliui. Nes gražiai apie Jėzų pašnekėti gali kiekvienas, tačiau liudyti savo
gyvenimu sugeba toli gražu ne visi. Galų gale ir popiežius Paulius VI,
apaštališkame paraginime dėl evangelizacijos šiuolaikiniame pasaulyje, liudijimą
savo gyvenimu išskyrė kaip pirmutinę evangelizavimo formą: „pirmutinis
evangelizacijos būdas – liudyti autentišku krikščionišku gyvenimu, atsidavus
Dievui bendrystėje, kurios niekas negali sugriauti, ir su beribiu užsidegimu
aukojantis artimui (Evangelii Nuntiandi
41). Taigi liudykime ir skelbkime Evangeliją ne tik svetur, bet ir savo namuose,
savo artimiesiems. Taip auginsime ne tik savo artimuosius, bet ir save pačius,
nes tai padės mokytis vengti apsimetinėjimo ir augti meilėje. Tebus mums
Evangelijos skelbimas savo aplinkoje puikia mokykla, didesniam skelbimui
svetur.
Komentarai
Rašyti komentarą