Liaudies pamaldumas - būdas stabtelėti

   Šiandien noriu pasidalinti viena Romano Guardini įžvalga apie liturgijos ir liaudies pamaldumo (ypač kartotinių maldų) skirtumus.
   Liturgijos principas yra ne bis idem t.y. nieko nekartoti. Guardini manymu liturgija siekia, kad mintys, nuotaika ir valios pasiryžimas nuolatos judėtų pirmyn, vyktų tam tikra dinamika. Liaudiškam pamaldumui, šis dėmuo nėra toks svarbus. Jam labiau būdingas mąslus stebėjimas ir mintims neskubiai kartojantis, galimybė pabūti viename ar kitame paprastame vaizdinyje ar nuotaikoje. Liaudies pamaldumui tokia forma tampa būdu ir priemone pabūti pas Dievą.
   Sakyčiau puikiai apibrėžta kartotinių maldų prasmė. Gal būt dėl to, kad tokios maldos formos kaip rožančius, poteriai ir pan. daug kam nepatinka, nes jie priverčia stabtelėti, o juk dažnas ir liturgijoje kažkur skuba ar lekia. Kai gyvenimas pastatytas ant veržimosi kažkur pirmyn, toks liaudies pamaldumo pobūdis, gali padėti stabtelėti ir nurimti.

Komentarai